Gal kas sugalvos ir dvidešimtmečiui skirtą
Vytautas Bigaila
(Ne)pasaka apie Limką ir Ėmtėpė
Nuo senų, gal
neatmenamų laikų gyvena garsiame Vilniaus mieste ponia Šėmėmė. Ana visur
važinėja, viskas jai rūpi, o labiausiai tai mokyklos. Būdama jau geruose
metuose, nekaltai padedant Lyderių-1 ir Lyderių-2 komandoms, susilaukė sūnelio
Limko, skaistaus bernelio, jau ankstyvoje vaikystėje pasižymėjusio protu,
žingeidumu, savarankiškumu, įvairiausiais kitais gabumais.
Augdamas dailiu,
gražaus stoto jaunikaičiu, pradėjo jaunuose metuose vilioti mergeles. Neilgai
trukus susižavėjo dailia ir, beje, turtinga Ėmtėpė, bet supratęs ir sužinojęs
(kažkaip mums nežinomais keliais) turintis su ja kraujo ryšių, kreipėsi
išsiaiškinti, išnarplioti tuos painius santykius į ponią Šėmėmė, kuri ryžosi
visus šitos istorijos kaltininkus ir pagalbininkus sukviesti Palangon ir
atskleisti tikrąją tiesą.
Ne dieną ir ne dvi,
ilgai galingoji ir įtakingoji motė Šėmėmė aiškino ir pati aiškinosi šiuos
santykius, tik per visokius rūpesčius užmiršo, tiesiog niekaip negalėjo
atsiminti, kas yra jos dukters Ėmtėpė tėvas – ar tas Ilgabarzdis Inteligentas,
ar tas Kurorto Poetas, o gal visiems Pažįstamas Politikas, rasit dar Kažkuris
Kitas.
Limkas, išaugęs gana
praktiškas ir linkęs į avantiūrą jaunikaitis, suprasdamas, kad mergelė Ėmtėpė
nėra tikra jo sesuo, nes jiedu ne vieno tėvo, pasipiršo jai ten pat Palangoje,
ant jūros tilto už posūkio, pliaupiant lietui ir pučiant žvarbiam gruodžio
vėjui. O kol šiedu svaigo vienas kito
glėbyje, kviestiniai, tarpe kurių puikavosi pirmoji pamergė Virtuali Aplinka ir
jos pabrolys Švisas, dar visur nosį kaišiojantis, dabar vadinamas vestuvių
organizatoriumi Intranetas, šnekučiavosi apie stipriai padidintas algas ir
tuomi didžiai džiaugėsi, niekaip nesumąstė, kaip reikėsią atsidėkoti už
padovanotą papildomą valandą.
Nedelsiant buvo iškelta
puota. Giminės ir artimieji jauniesiems linkėjo turtingų, kūrybingų metų,
vaikų. Skambant paskutiniajam palinkėjimui, kelios pakaušusios svetės
apkalbėjo, kad vaikai dėl tokios kraujomaišos galį gimti su nukrypimais,
nemokėsiantys naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, kaip antai, Smart Bord
lenta ir pan.
Bet plepalai ir lieka
plepalais. Ir aš ten buvau, alų midų gėriau, per barzdą varvėjo, burnoj
suturėjau.
Epilogas (po 10 metų).
Ponia Šėmėmė, amžinai
žvali, ir toliau važinėja, visus riktuoja, bet jau rūpinasi Ėmtėpė ir Limko
vaikais, pavadintais Lyderio ir Lyderės vardais – savo senelių garbei bei jų
neblėstančiai šlovei. Tuo tarpu Ėmtėpė ir Limkas keliauja po Vakarų Europą. Ilgėlesniam
laikui stabtelėjo Škotijoje, - iš ten kartais kalėdiniais varpeliais paskambina
saviesiems. Žada išvykti dar toliau – už Atlanto, į pačią Kanadą.